Didžioji dalis Lietuvoje perkamų ir parduodamų automobilių – kelerių, kartais keliolikos, metų amžiaus. Ir nors techninės apžiūros įmonėse dirbantys kontrolieriai juokauja, kad daugelio šiuolaikinių vairuotojų žinios apie jų automobilius apsiriboja degalų rūšimi ir kėbulo spalva, pasirodo, vien automobilio gamybos metai gali išduoti, dėl kokių trūkumų sėkmingai įveikti techninės apžiūros pirmuoju bandymu nepavyks.
Senesni nei 12 metų automobiliai turi daugiau trūkumų
Tačiau statistika liūdna ne tik tada, kai kalbama apie keliolikos, kartais ir 20-metį perkopusius automobilius.
„Transekstos“ atstovai atkreipia dėmesį į tai, kad nors ir 5–6 metų senumo automobiliai Lietuvoje paprastai laikomi „beveik naujais“, techninių apžiūrų kontrolieriai jiems nustato po vidutiniškai 1,6 didelio trūkumo.
Šis skaičius auga proporcingai didėjant automobilio amžiui, ir, pasiekus maždaug 20 metų ribą, pasiekia 4,5 didelio trūkumo.
Specialistai pabrėžia, kad automobiliui perkopus 10 metų amžiaus ribą, daugelio agregatų būklė tampa tokia, kad svarbiausių sistemų – stabdžių, vairavimo mechanizmo, ratų ir važiuoklės, variklio ir transmisijos – priežiūrai reikia skirti itin daug dėmesio.
Pabrėžiama, kad vidutinis Lietuvos keliuose važinėjančių lengvųjų automobilių amžius – 14,7 metų.
Dažniausios bėdos – su žibintais
Techninių apžiūrų kontrolieriai DELFI pasakojo, kad dažniausiai techninių trūkumų sąrašo viršūnėje yra apšvietimo ir šviesos signalizacijos prietaisų bėdos: blogai sureguliuoti žibintai, naudojami netinkami šviesos šaltiniai (pvz., LED šviesos diodai sumontuoti vietoj įprastų kaitrinių (halogeninių) lempučių), susidėvėję arba pažeisti šviesos spindulio sklaidytuvai.
7–17 m. amžiaus automobilių grupėje su tokiais trūkumais į techninės apžiūros centrus atvažiuoja kas trečias.
„Visais atvejais tai reiškia, kad arba prastai apšviečiamas kelias ir vairuotojui sunku priimti reikiamus sprendimus, arba akinami kiti eismo dalyviai“, – komentavo Renaldas Gabartas, „Transekstos“ atstovas žiniasklaidai.
Ekspertai aiškina, kad dažniausiai tokias problemas lemia atmosferos poveikis bei naudojami agresyvūs plovikliai, dėl ko plastikiniai žibintų sklaidytuvai bei reflektoriai neleidžia tinkamai fokusuoti šviesos spindulio.
Be to, matomumą komplikuoja netinkamai įmontuotos lemputės, apsioksidavę jų kontaktai, dėl vibracijos išklibę tvirtinimo taškai.
Įperkamiausiems – pakabos gedimai
Oficialioji statistika rodo, kad daugiausiai į Lietuvą atvežama naudotų 11–15 metų amžiaus automobilių. Perkantys tokio amžiaus transporto priemonę, pasak „Transekstos“ atstovo, turėtų pirmiausia atkreipti dėmesį į automobilio pakabos elementus.
Tokio amžiaus automobiliams dažniausios – priekinės pakabos kreipiančiosios sistemos ir tampriųjų elementų problemos: per didelis laisvumas, lankstų (šarnyrų) klibėjimas.
Dėl šių priežasčių pirmu kartu techninės apžiūros neįveikia maždaug kas penktas 11–15 m. amžiaus automobilis.
Anot R. Gabarto, kadangi minėti elementai jungia judančias pakabos detales ir leidžia valdyti automobilį, tad eksploatuojant mašiną su stipriai sudėvėtais pakabos lankstais rizikuojama pačiu netinkamiausiu metu, pavyzdžiui, važiuojant dideliu greičiu posūkyje, prarasti vieną, o gal net ir abu, vairuojamus ratus.
Beje, anot pašnekovo, pakabos problemos būdingos ne tik 11–15 m. amžiaus automobiliams. Jau po penkerių naudojimo metų kas dešimtas į techninę apžiūrą atvaromas automobilis jos neįveikia dėl analogiškų bėdų.
Galvos skausmu tampa stabdžiai
Trečias pagal dažnumą naudotų automobilių trūkumas – netvarkinga stabdžių sistema. „Transekstos“ statistika rodo, kad techninių apžiūrų centruose ši problema pradedama nustatyti automobiliui pasiekus 4-erių metų amžių.
Visgi opiausios stabdžių sistemos bėdos – senesniems nei 15 m. amžiaus automobiliams. Nustatyta, kad kone kas ketvirta į techninių apžiūrų centrą atvaryta 18 m. ir senesnė mašina patikros pirmuoju bandymu neįveikia būtent dėl stabdžių sistemos gedimų
R. Gabartas neslėpė, kad kontrolieriams tenka pamatyti visko. Dažnai aptinkama, kad eksploatuojama visiškai sudilusius stabdžius, ne visu plotu kontaktuojančias stabdžių trinkeles, sistemos hermetiškumo neužtikrinančius vamzdelius ar žarneles turinti technika.
„Dėl šių priežasčių automobilio stabdymo efektyvumas keičiasi, o stabdymo kelias dramatiškai pailgėja. Saugaus eismo ekspertų teigimu, iki 40 proc. visų avarijų įvyksta dėl automobilio slydimo ir stabdymo klaidų“, – pastebėjo pašnekovas
Kamuoja ir su vairu susiję gedimai
Į populiariausių gedimų, kurių pro akis techninių apžiūrų centrų kontrolieriai nepraleidžia, sąrašą papuola vairo mechanizmo bei vairavimo sistemos gedimai.
„Klibančios traukės ir svirtys apie stabilumą, valdymo tikslumą leidžia kalbėti tik būtuoju laiku. Techninių apžiūrų centruose ši problema pradedam fiksuoti maždaug penktaisiais eksploatacijos metais, kai perkopia 3 proc. ribą“, – kalba R. Gabartas.
Kaip reikiant vairavimo sistemos gedimų skaičius ūgteli automobiliams pasiekus 12 m. amžių.
„Kai kurie mechanikai pastebi, kad daugeliu atvejų automobilių resursas nedaug ilgesnis už garantinį laikotarpį. T. y. jau trečiaisiais ar ketvirtaisiais gyvavimo metais, įveikusios po 100 tūkst. kilometrų, mašinos pradeda kelti įvairių rūpesčių“, – neslepia pašnekovas.
Technologijos.lt
